+370 655 49909
Autorizacija:

Naudinga žinoti

Dėmesio, parabenai! Gandai, reklama, užsakomieji tyrimai ir informacijos stygius

Parabenai


Dauguma mus supančių kosmetikos priemonių – tai puikūs maitinamieji mišiniai, sudarantys palankią terpę mikroorganizmų vystymuisi. Be abejo, didelę reikšmę kovoje su mikroorganizmais turi pakuotė: ateitis priklauso beorei (Airless) tarai, saugančiai kosmetikos priemonę nuo kontakto su aplinka – pavyzdžiui, vakuuminiams dalytuvams, kuriuos naudoja MIRRA. Labai svarbios gamybos sąlygos, atitinkamų sanitarinių normų ir taisyklių laikymasis. Tačiau nesterilios gamybos sąlygomis kosmetiką apsaugoti nuo nevaldomo mikrobų, mielių ir pelėsio dauginimosi padeda konservantai baktericidai ir bakteriostatikai: pirmieji juos užmuša negyvai, o antrieji – palieka leisgyvius, tačiau neleidžia daugintis. Patys saugiausi žmogaus organizmui – natūralūs junginiai, sutinkami gamtoje: dauguma eterinių aliejų, kai kurie augaliniai ekstraktai, salicilatai, benzoatai, bičių pikis (propolis). Tačiau dėl pernelyg švelnaus bakteriostatinio poveikio (o tai reiškia – didelių dozių), siauro veikimo spektro (pvz., naikina bakterijas, bet neįveikia pelėsio) veiksmingą antimikrobinę kompoziciją sudaryti labai keblu. Kai kuriais atvejais negalima apsieiti be specialių konservuojančių medžiagų.


Šiame straipsnyje mes pakalbėsime apie parabenus, tiksliau – apie neigiamus vertinimus, paremtus prasimanymais ir reklaminėmis „antimis“.


Persišaldę mes skubame išgerti aspirino tabletę arba pasiruošti arbatos su aviečių uogiene, nė neįtardami, kad karščiavimą mažinantį ir priešuždegiminį šių produktų poveikį lemia vienas komponentas – salicilo rūgštis. Gamtoje ji randama ievų žievėje, avietėse, mėlynėse, žemuogėse, vyšniose. Chemijoje ji vadinama 2-hidroksibenzoine rūgštimi. Aspirinas – tai acetilsalicilo rūgštis, salicilo ir acto rūgšties sudėtinis eteris. Taip pat ir žodis „parabenai“ žymi eterių grupę, kurią sudaro metilo, etilo, propilo bei kitos rūgštys, išskyrus orto- ir para-hidroksibenzoinę rūgštis (cheminiai žodelyčiai „orto“, , „meta“ ir „para“ parodo, kurioje benzoinio žiedo vietoje yra įsikūrusi OH-grupė).


Parabenai, fenoksietanolis, benzilo spiritas, salicilo, benzoinė ir anyžinė rūgštis – nuo seno žinomos konservuojančios medžiagos, sutinkamos gamtoje (nors, kaip taisyklė, gaunamos sintetiniu būdu), todėl su išlyga jas galima priskirti prie natūralių.

SOFW-Journal (Russian version) 2/2006, psl. 91


XX a. III-iojo dešimtmečio pradžioje parabenai buvo pasiūlyti kaip maisto produktų ir vaistų konservantai. Daugiausia – kaip alternatyva tuomet naudotiems mažai efektyviems konservantams: benzoinei ir salicilo rūgščiai. Per beveik šimtą metų nuo parabenų atradimo atlikti šimtai klinikinių tyrimų ir sukauptas turtingiausias parabenų naudojimo medicinoje, maisto pramonėje bei kosmetologijoje patirties bagažas. Parabenų antimikrobinis poveikis daugiausia susijęs su jų nespecifine adsorbcija mikroorganizmų ląstelių membranose. Šitaip pažeidžiamas membranų nepralaidumas ir pakinta membranų baltymų funkcijos. Šiandieninis mokslas neturi jokių tiesioginių parabenų kancerogeniškumo įrodymų!


Visus parabenus leidžiama įtraukti į kosmetikos priemonių sudėtį ES šalyse, JAV ir net Japonijoje, kurioje galioja patys griežčiausi sveikatos apsaugos įstatymai. Kitaip nei parabenai, čia draudžiami farmaldehidą išskiriantys konservantai: šlapalo diazolidinilas ir imidazolidinilas, hidantoino MDM- ir DMDM-, hidroksimetilglicinatas ir bronopolas, kurie, beje, plačiai naudojami kosmetikos priemonių gamybai likusioje pasalio dalyje (dėmesingai skaitykite priemonių sudėtis ant etikečių).


Šiandien populiari kosmetika be parabenų – tiesiog gudrus marketingo triukas, leidžiantis įsiūlyti produkciją naiviems ir įbaugintiems vartotojams. Mes jau patyrėme panašų kosmetikos be glicerino, be hormonų, be genetiškai modifikuotų produktų ir dar be daugelio „be“ vajų. O koks rezultatas? Fikcija! Paprasčiausia inicijuoti rėksmingą reklamos kampaniją, skirtą, tarkime, kokiai nors vaikiškų masažo aliejų ar nuplaunamų aliejinių kompozicijų dušui serijai ir stambiomis raidėmis užrašyti „be parabenų“. Bet juk formulės, kurių sudėtyje nėra vandens, gali apsieiti ir be konservavimo! Galima sukurti kosmetiką be parabenų ir kitų naujai išpopuliarėjusių, bet praktiškai neištirtų (ypač – dėl kancerogeniškumo) konservantų pagrindu. O tai kur kas prasčiau, iš kokio taško bežiūrėsi!


Prieš pasiduodami negatyviai opinijai apie parabenus verčiau išstudijuokite sudėtis preparatų, kuriuos tik rasime savo vaistinėlėje. Tik atkreipkite dėmesį, kad medicinoje metil- ir propil- parabenai vadinasi atitinkamai „nipaginu“ ir „nipazoliu“ – kompanijos Nipa Hardwicke, kuri pirmoji pradėjo parabenų pramoninę gamybą, garbei.


Parabenai naudojami antivirusinio tepalo ACIKLOVIR, priešuždegiminių preparatų DIKLOFENAK ir KAPILAR, antialerginio tepalo HIDROKORTIZOL, regeneruojančio tepalo CHONDROKSID, sirupo nuo kosulio KODELAK bei tūkstančių kitų gydomųjų ir gydomųjų-profilaktinių preparatų – tepalų, kremų, gelių ir sirupų – konservavimui. Sąrašą galima tęsti iki begalybės, nes per visą farmakologijos istoriją nebuvo sukurta nieko efektyvesnio, geriau patikrinto laike ir ištirto pagal visus toksikologijos kriterijus.


Nipaginas ir nipazolis naudojami vaikų ginekologinėje praktikoje – makšties praplovimui sergant trichomoniniu kolpitu. Ar tai, galų gale, skamba įtikinamai?!


Beje, metil- ir propil-parabenai naudojami daugelyje pasaulio šalių maisto produktams konservuoti: Maisto priedų asociacijos direktyvose nurodoma, kad kiekvieną iš jų galima vartoti, jei koncentracija neviršyja 0,1%.


Jeigu Jūs ir dabar netikite, kad parabenai – tai joks baubas, rekomenduoju pasiskaityti klasikinį veikalą: O. E. Belikovas, T.V. Pučkova, Konservantai kosmetikos ir higienos priemonių sudėtyje, 2003*.


Taip pat skaitykite straipsnius periodinėje spaudoje: „Parabenai ir pieno liaukos vėžys“, Žaliava ir pakuotė Nr. 6 (65); „Daug triukšmo dėl parabenų“, Žaliava ir pakuotė Nr. 4 (43); „Ar kenksmingas metilparabenas?“, Kosmetika ir medicina Nr. 1 (2003); „Apie konservantus be prietarų“, Kosmetikos pasaulio naujovės Nr. 5 (2002)**.

 

*О.Е. Беликов, Т.В. Пучкова. Консерванты в косметике и средствах гигиены. 2003.

**Парабены и рак молочной железы // Сырье и упаковка №6 (65), Много шума из-за парабенов // Сырье и упаковка №4 (43), Вреден ли метилпарабен // Косметика & Медицина №1/2003, О консервантах без предрассудков // Новости в мире косметики №5/2002.

А. Golubkovas, chemijos mokslų kandidatas,

Kompanijos MIRRA vyr. technologas